rūra

×rūrà (l. rura, brus. pypa<vok. Rohr, Röhre) sf. (4) NdŽ 1. Q418, DP473, R, N, K, Sut, M vamzdis: Vandens rūros (vandentiekiai) liudija apie galybę genujiečių TS1899,10. Rūra dūmų Q406. Šulnys vandenio iž lytaus, iž rūros (šaltinis) SD117. Kalbos rūrà KII198. Pučiamoji rūrà KI244. 2. vlg. užpakalis, subinė, raukai: Katros maža rūrà, reik sijonų daug vilkti J. Rūràs rodo moterys (trumpas sukneles nešioja) Imb. Ant žirgelio jodžiau, savo rū̃rą rodžiau JD143. Jis eina, rū̃rą atkišęs Šlv. Rū̃rą išpersi (prilupsi) gerai, i bus gerai Šln. Penkiolika rykščių rūrõn inkirto Dgč. Ažkirsiu rūrõn, ir bus tvarka Km. Neturi kur dėti, susikišk į rū̃rą! Krkl. Vieną [kvieslį] numylėjo (nugirdė), gulėjo ratuos, nekėlė nei rūrõs Slm. Burna be dantų, jau kai rūrà Ar. Šimtą metų nebus, visiems rūros išpus Sln. | prk.: Teip išdžiovinti pėdeliai [miežių], ir rū̃ros visos sausos Slm. ^ Ar vietos maža, ar rūrą niežti? KrvP(Srv). Išmano sulig rūrà mano Ds. Dirba, net rūrelė virpa LTR(Šmn). Nosį pakabinęs verpsi, rūrą pakėlęs ausi Erž. Ko bumbi kaip avelė, į rūrą įkirpta Sml. Didžiuojasi kaip rūra, per turgų vežama KrvP(Pln). Kaip jis ją ėmė (vedė): rūra pas Šukį, o galva jau pas Riaubą (labai didelė ir pasitursinusi mergina) Mžš. O už gera padarymą pliką rūrą rodo Sln. Lauk, rūra, kol ropė iškeps LTR(Kp). Pakišo kaip kadagį po rūros LTR(Krž). Tyli, suraukęs rū̃rą Mžš. Dantis pravalgei, rū̃rą praperdei, i da nežinai, kaip pasakyt Čk. Kaip nesisuksi, vis rūrà užpakaly Klvr. Vieną sykį griebs giltinė už rūrõs (reiks mirti) Rd. Ar burna, ar rūra – ta pati skūra An. Striukas bukas vokiečiukas, jam rūro[je] pagaliukas (obuolys) Sml. Panelė laibutė, jos rūra mažutė, nei valgo, nei geria, ant svieto gyvena (adata) Srv. Namam kloniojasi, laukam rūrą rodo (svirtis) Lg. Vienas ponaičiukas visų rūrõčių žiūri (slenkstis) Sv. ║ scom. apie kvailą žmogų: Eik tu, rū̃ra, neplepėjęs Pns. 3. M, Up, Vn kuliamosios anga, pro kurią išmetami šiaudai: Petras atiminės nu rūrõs Rs. Liucę statysim kast nuo rūrõs Sml. ║ (adatos) skylutė: Kai su akulioriais [žiūri], tai tartum to[ji] rūrà didelė adatai Slm.

◊ į rū̃rą pū̃sti Ar pataikauti.

pabučiúok (patrū̃byk) į rū̃rą (rūrõn) Stk, Slk ką nori, tą daryk, atsikabink: Atėjo [prievaizdas] varyt darban, tai ir sakau – pabučiúok rūrõn Slm. Niekaip daugiau už tą kiaušinį negausi, kiek anie nusitarė – i patrū̃byk į rū̃rą Pp.

pilnà rūrà sotus: Tai da pilnà rūrà, ka tokio viralo nevalgai Skdt.

rū̃rą atkìšęs susilenkęs, susenęs: Nieko te iš jos nebėr – rū̃rą jau atkìšus gatavai Slm.

rūrà atlikùs senas, pasitursinęs: Tas prie kelių [dirba] žmogelis: rūrà atlikùs – kam bedirbt tokiam?! Mžš.

rū̃rai kam̃štis labai mažas: Stasius – rū̃rai kam̃štis Km.

rūrõs nepàneša labai nusipenėjęs: Nuspenėjo vokietys, rūrõs nepàneša Kp.

rū̃rą sùkti vengti darbo, išsisukinėti: Kitas neklauso, nedirba, visaip sùka rū̃rą Mžš.

víena rūrà šìka labai sutaria: Abu viena rūra šika LTR(Šmn).